Algoritminis atradimas nėra priešas. Tai tiesiog tam tikra draugystė — greitas, daug skaitęs, šiek tiek nerimastingas draugas, nuolat traukiantis tave už rankovės ir klausiantis ar tau patinka? ar tau patinka? Tikrai gera kompanija valandai. Bloga kompanija — metams.
Ko jis tau negali duoti, tai lėto klausymo tapatybės kūrimo. Tokia tapatybė susidaro iš kelių įrašų, kuriuos suradai netvarkingai, ar tau kažkas padovanojo, ar atsitiktinai užklydai netinkamu metu ir vis tiek likai. Tai retai būna efektyvu. Retai optimizuota. Tai, beveik pagal apibrėžimą, ne tame grojaraštyje pavadinimu „tau“.
Trys tylūs būdai vėl atrasti muziką
- Pasitikėk draugais labiau nei feed’u. Vieno žmogaus garsiai, tikroje patalpoje, rekomenduotas įrašas išlieka ilgiau nei dešimt savaime paleistų.
- Sek vieną atlikėją dvidešimt metų atgal. Interviu, duotuose dvidešimt penkerių, dažniausiai pilna grupių, apie kurias niekada neteko girdėti.
- Leisk kūriniui pagyventi su tavimi savaitę prieš susidarant nuomonę. Įrašai, kuriuos prisiminsi po penkerių metų, beveik niekada neatsiveria nuo pirmo karto.
Mažas redakcinis šališkumas
Šis žurnalas pastatytas ant prielaidos, kad klausymas yra vienas iš tų nedaugelio dalykų moderniame gyvenime, kuris tampa prastesnis, kai eini greičiau. Toliau rašysime taip, lyg tai būtų tiesa. Tai vienintelis sąžiningas būdas, kurį žinome.
